terpupėdis

terpùpėdis sm. (1) LKAI55(Rod, Pls), Asv, Btrm, Nč, Dv, Vrn, Kls, Dbč žr. tarpupėdis 1: Kluono grendymas kult, terpùpėdis javam kraut Vlk. Šieną sugrėbia voluosna, paskui deda kupetosna, tada veža kluonan, krauna terpùpėdin Arm. Pilną terpùpėdį pridėjo miežių Grv. Kad veža, tai turi pirman pėdan rugių inrišt gaspadorių ir padėt terpùpėdin Grv. ║ kiekis, telpantis toje vietoje: Rugių buvo dar terpupėdis nekultų, o vasarojo dvi kešenės Vlk. Iškūlėm visą terpùpėdį Vlk.